Sunkmetis apkarpė studentų pajamas, tačiau finansiniai ateities lūkesčiai nepakito (0)
Finansinė studentų situacija yra pastebimai prastesnė nei prieš metus, tačiau lūkesčiai dėl pirmojo atlyginimo dydžio išlikę tokie patys, rodo Demokratinės politikos instituto (DPI) užsakymu tyrimų kompanijos „Macroscope“ atliktas studentų požiūrio tyrimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš metus vos 27 proc. universitetų studentų nurodė mėnesio pajamas iki 400 Lt, tačiau šiemet tokių – net 41 proc. 4 iš 10 studentų kaip ir prieš metus per mėnesį teigia gaunantys 400-1000 Lt pajamų. Atitinkamai pasikeitė ir finansavimo šaltiniai: dirbančių visą darbo dieną studentų sumažėjo iki 6 proc. (2009 metas jų buvo 17 proc.), dirbančių dalį dienos - iki 11 proc. (buvo 16 proc.), o tėvų išlaikomų studentų padaugėjo nuo 71 iki 79 proc.
Išlieka tendencija, kad ateities lūkesčiai priklauso nuo to, kokia yra dabartinė finansinė situacija – disponuojantys mažesnėmis pajamomis atitinkamai tikisi uždirbti mažiau. Tokia padėtis būdinga ir kolegijų studentams – jų požiūrio tyrimas aukštųjų mokyklų reitingo kontekste šiemet atliktas pirmą kartą.
Lyginant kolegijų ir universitetų studentų tyrimų rezultatus aiškėja, kad universitetuose studijuojančio jaunimo finansiniai lūkesčiai yra didesni, nei siekiančiųjų aukštojo išsilavinimo kolegijose. Vos 2 iš 10 kolegijų auklėtinių tikisi, jog jų pirmasis atlygis už darbą perkops 1500 Lt per mėnesį, tuo metu tokio atlyginimo tikisi net 4 iš 10 universitetų studentų. Mažesnio nei 1000 litų pirmojo atlyginimo tikisi 28 proc. universitetų ir 45 proc. kolegijų studentų.
„Lietuvos darbo rinka specifinė tuo, kad darbdaviai siekia visų lygių darbuotojų pozicijas užpildyti būtent universitetų absolventais. Jausdami tokias tendencijas moksleiviai pirmenybę nesvarstydami teikia universitetams, o nepatekusieji į universitetus vadovaujasi stereotipais ir gerokai sumenkina savo finansinius lūkesčius. Laimės tie būsimieji studentai, kurie aklai nepasiduos greitai kintantiems darbdavių stereotipams, o gerai pagalvos, kurios studijos jiems būtų įdomesnės ir naudingesnės – į mokslą orientuotos universitete ar į praktines žinias kolegijoje“, – sako tyrimus atlikusios kompanijos „Macroscope“ tyrimų vadovė Renata Lazdin.
Nors finansiniai lūkesčiai skiriasi nemenkai, tiek universitetuose, tiek kolegijose studijuojančių jaunuolių nuomonės, kalbant apie studijų kokybę, beveik sutampa. Ir universitetų ir kolegijų studentai ją vertina vidutiniškai – 3,5 balo iš 5. Savo studijomis sako esantys patenkinti 55 proc. universitetuose ir 63 proc. kolegijose studijuojančių jaunuolių. Labai ryškūs nuomonių skirtumai vertinant tam tikrus studijų aspektus: dvigubai daugiau kolegijų studentų aukštais balais vertina įgyjamas praktines žinias (31 proc. ir 66 proc.) ir studijų naudą ateičiai (44 ir 59 proc.).
Daugiausia studentų, kurių mėnesio pajamos neviršija 400 Lt, išsilavinimo siekia Šiaulių universitete ir Lietuvos kūno kultūros akademijoje.
Universitetų studentų tyrime dalyvavo 5496 respondentai, kolegijų studentų tyrime – 2101 respondentai. Tyrimas atliktas 2010 m. gegužės mėnesį, duomenys surinkti apklausos internetu metodu. Šis tyrimas yra sudėtinė DPI rengiamo 2010 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingo dalis.