Iš karo nusikaltėlio lūpų tokios prognozės kamba dar įtikimiau

＜⋯＞

– … o čia gali nutikti tas pats. Dar pora gėdingų karinių pralaimėjimų, infliacijos šuolis, ir štai, revoliucinė situacija. Viršūs negali, o stumiamos apačios – nenori. Juo labiau, visos revoliucijos įgyvendinamos ne Gadiukino kaime, ne Uriupinsko kaime, ir netgi ne kol kas dar nesubombarduotame sakraliajame Voroneže (per Didįjį Tėvynės karą jį subombardavo). Visos revoliucijos įvykdomos sostinėse.
Ar žinote liberalesnius miestelius, nei Maskva ir Sankt Peterburgas? (Na, gal dar Jekaterinburgas, ir viskas. Gal dar Novosibirskas, bet jau ne taip.) Revoliucijos bus čia! Čia bus ir sumaištys ir perversmai, kai jie prasidės!
Būtent todėl neabejoju, kad jeigu Rusijos Federacija pralaimės, galutinai nepataikęs ir pasimetęs Akela arba pakartos Pavlo Petrovičiaus lemtį, arba – nors veikiau ne, juk savas – pakartos Miloševičiaus likimą. Nors, vėl gi, Sadamo Huseino ar Muamaro Kadafio lemtis labiau tikėtina. Tai neatmestina.
Vladimirui Vladimirovičiui nereikia puoselėti iliuzijų – ne faktas, kad jis nebus demonstratyviai atiduotas kirminams, kitaip, nei pasidavęs Miloševičius.

＜⋯＞

– [skaito klausimą] Argi Vakarams bus naudinga nekontroliuojama [revoliucija]?

– O kas sakė, kad ji bus nekontroliuojama?! Nuolat kartoju – skaitykit Berkem Al Atomi knygą „Marodierius“. Perskaičiau ją dar pačioje antrojo Čečėnijos karo pabaigoje – ten idealiai išvardinta, kaip bus sugriauta Rusijos federacija, į kokias zonas bus padalinta ir kaip čia elgsis okupantai, ir ką jie darys netgi su tais, kas juos džiaugsmingai sutiks ir eis jiems tarnauti. Viskas ten surašyta, skaitykit.
Taip, tai juoda, be ne utopija – būtent tai mūsų laukia, jei pralaimėsime Ukrainoje. Ir jei Vladimiras Vladimirovičius nepanorės nieko pakeisti, kaip kad nepakeitė per pusę metų iki šiol. ＜⋯＞

УНІАН
youtube.com