Saulėtą žiemos popietę nesunku įsivaizduoti, koks idiliškas gyvenimas gali būti Bosnijoje. Šlaitiniai namų stogai stačiuose Sarajevo slėnio šlaituose atrodo kaip apsnigti gegutės laikrodžiai. Vaikai čiuožinėja lauko čiuožykloje vienoje iš vietų, pastatytų 1984 m. žiemos olimpinėms žaidynėms.

Tačiau prieš 30 metų baisiais karo metais nuo 1992 iki 1995 m., kai Sarajevą apgulė Bosnijos serbų armija, Bosnija ir Hercegovina patyrė kraujo praliejimą, žiaurumą ir kančias, kurių Europoje niekas nematė nuo Antrojo pasaulinio karo.

Didžiausias žiaurumas įvyko Srebrenicoje rytuose, kur Bosnijos serbų kariai per kelias dienas 1995 m. liepos mėn. nužudė daugiau nei 8000 Bosnijos musulmonų vyrų ir berniukų. Bosnijos serbų karo lyderiai Radovanas Karadžičius ir Ratko Mladičius abu atlieka bausmę iki gyvos galvos už genocidą ir nusikaltimus prieš žmoniją.

Galbūt tai turėjo būti pabaiga. Karas baigėsi 1995 m., kai JAV oro pajėgų bazėje Deitone, Ohajo valstijoje, buvo pasirašyta trapi taika. Tai įšaldė konfliktą, o ne jį išsprendė.

Didelės taikdarių pajėgos ir vyriausiasis įgaliotinis, turintis teisę leisti įstatymus, užtikrino, kad susitarimas įsigaliotų, tačiau viskas yra labai trapu.

2022 m. sausio 9 d. paradas Banja Lukoje, de facto Bosnijos serbų respublikos sostinėje, atkreipė dėmesį į Bosnijos problemas.

Sukarinta serbų policija dalyvavo parade, skirtame paminėti 30-ąsias Bosnijos serbų nepriklausomybės paskelbimo 1992 m. metines, tuo metu byrant Jugoslavijai, o Bosnijai nyrant į visapusį karą.

Paradui vadovavo Miloradas Dodikas, po karo amerikiečių sutiktas kaip „gaivaus oro gurkšnis“, bet dabar vertinamas kaip serbų nacionalistas, nedvejojantis iškelti praeities vaiduoklius.

Vienas iš jo artimų sąjungininkų yra Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. D. Dodikas pamėgdžioja V. Orbano dešiniojo nacionalizmo aspektus.

Serbų paradas parodė nestabilumą, būdingą susiskaldžiusiai Bosnijos ir Hercegovinos valstybei.

Deitono susitarimas padalijo šalį į du subjektus su nacionalinių institucijų sluoksniu, bendru prezidentu ir valiuta.

Su tam tikrais pakeitimais siena tarp jų eina fronto linijomis tuo metu, kai buvo sustabdytos kovos. Serbų darinys vadinamas Serbų Respublika. Kitai – Bosnijos ir Hercegovinos federacijai – vadovauja Bosnijos musulmonai ir kroatai.

Santykiai tarp dviejų subjektų niekada nebuvo lengvi, tačiau pernai liepą jie tapo kritiški, kai kadenciją baigiantis vyriausiasis įgaliotinis Valentinas Inzko, austras, kurio šaknys yra buvusioje Jugoslavijoje, uždraudė neigti genocidą.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (10)